10 mitų apie miegą

Miegas yra toks metas, kai smegenys ir kūnas atsijungia poilsiui.

Nėra jokių įrodymų, kad kokie nors organai miego metu atsijungtų. Kai kurie fiziologiniai procesai miego metu netgi pagreitėja. Pavyzdžiui kai kurių hormonų sekrecija padidėja.

Viena valanda trumpesnis miegas negu įprastai neturės jokio efekto organizmo funkcionavimui dieną.

Toks miego trūkumas gali neturėti akivaizdžių pasekmių, tačiau net ir mažas miego trūkumas gali turėti įtakos greitam mąstymui ir sprendimų priėmimui. Taip pat miego trūkumas susilpnina imuninę sistemą.

Kūnas greitai prisitaiko prie miego ritmo pasikeitimų.

Biologinis laikrodis verčia žmogų būti aktyviu dieną ir mieguistu naktį. Netgi jeigu dirbate naktinėje pamainoje, naktį vis tiek jausitės mieguisti. Esant nepastoviam miego ritmui, ilgainiui gali išsivystyti miego sutrikimai.

Vyresniems žmonėms reikia mažiau miego

Vyresniems žmonėms reikia tiek pat miego kaip ir jauniems, tačiau jų gebėjimas ilgai miegoti senstant mažėja. 

Miego trukmė tiesiogiai įtakoja poilsį.

Svarbus ne tik miego kiekis, bet ir jo kokybė. Kai kurie žmonės miega 8-9 valandas per naktį, tačiau gerai nepailsi. Miego kokybę gali įtakoti įvairūs miego sutrikimai.

Esant miego trūkumui darbo dienomis, galima jį kompensuoti savaitgaliais.

Toks metodas gali šiek tiek sušvelninti miego trūkumo pasekmes, tačiau visiškai problemos neišsprendžia ir miego trūkumo nekompensuoja. Taip pat tokia praktika gali išderinti žmogaus biologinį laikrodį.

Snustelėjimai dienos metu yra beverčiai.

Nors snustelėjimai nėra ekvivalentūs nakties miegui, jie gali pagelbėti atstatant organizmo jėgas. Tačiau nederėti snūduriuoti vėliau negu 15:00, kadangi tai gali įtakoti žmogaus nakties miego problemas.

Knarkimas yra normali miego dalis.

Knarkimas yra dažnas reiškinys, ypač vyresnių žmonių tarpe, tačiau tai tikrai nėra sveika.

Vaikai, kurie nepakankamai išsimiega, dienos metu būna mieguisti.

Skirtingai negu suaugusieji, neišsimiegoję vaikai rodo hiperaktyvumo požymius. 

Nerimas yra pagrindinė nemigos priežastis.

Nors nerimas ir stresas gali būti nemigos priežastis, tačiau nemigą gali lemti labai daug faktorių, tokių kaip depresija, astma, artritas ir kiti.